KAIP TAI VEIKIA?

Gydomasis žemos temperatūros poveikis žinomas jau šimtmečius. Anksčiau ji buvo vadinama šalčio terapija, o dabartinį pavadinimą - krioterapija (iš senovės graikų kalbos žodžių krýos - šaltis ir therapeía - gydymas) - ji įgijo XX a. 7-ajame dešimtmetyje.

Šalčio poveikis organizmui vyksta dviem etapais. Pirmoji - išeminė fazė, kai susitraukia raumenys ir kraujagyslės. Tai sulėtina medžiagų apykaitą ir kraujotaką ir sukelia anestezijos poveikį. Antrojoje (po poveikio) fazėje, vadinamojoje reperfuzijoje, kraujagyslės greitai išsiplečia, kad sušildytų kūną, pagreitėjus kraujo tekėjimui. Dėl to audiniai ir organai tampa daug geriau aprūpinti deguonimi, o tai mažina skausmą ir uždegimą, pagreitina atsigavimą, atpalaiduoja kūną ir daro sąnarius lankstesnius. Taip pat gerėja širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, skatinamas atsigavimas po treniruočių, mažėja svoris ir gerėja odos būklė. Krioterapija taip pat sukelia galingą hormonų ir neuromediatorių, įskaitant beta-endorfinus, adrenaliną, noradrenaliną ar kortizolį, išsiskyrimą, kuris gerina nuotaiką, didina atsparumą stresui, suteikia "energijos pliūpsnį" ir gerokai pagerina miego kokybę.

Mažų žingsnelių metodas. Specialistai pataria pradėti nuo šalto dušo - tai lengviausias ir saugiausias būdas lavinti atsparumą šaltai temperatūrai.
Kitas žingsnis galėtų būti vadinamosios sausos maudynės, t. y. sniege. Maudynės ar voliojimasis sniege suteikia daug didesnį poveikį žemai temperatūrai, taip pat galimybę pritaikyti jas prie savo atsparumo ir komforto lygio. Tai nėra toks tiesioginis šalčio poveikis kaip panardinimas į ledinį vandenį, tačiau jis teikia tokią pačią naudą.
Kitas žingsnis - visiškas panardinimas, arba vadinamasis maudymasis morge. Pirmosios maudynės turėtų būti trumpos ir trukti nuo 30 iki 60 sekundžių. Patyręs "morsas" vandenyje gali išbūti iki kelių minučių, o gydytojai rekomenduoja maudytis 1-2 kartus per savaitę. Prieš panardinant reikėtų švelniai sušilti, o po to greitai persirengti sausais drabužiais ir sušilti šiltu gėrimu.